MEKEMAX studija

   neprofesionali nekomercinė video studija. XXI amžiaus Lietuvos vaizdai ir aktualijos. The images and topicalities of Lithuania in XXI century.

    skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui

 

 

vėliausi komentarai

  • Klaipėdos delfinariume

    heellift.blogsky.com 23.05.2017 23:42
    You could certainly see your skills in the paintings you write. The arena hopes for even more passionate ...

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Thanh 23.05.2017 14:44
    First of all I want to say great blog! I had a quick question that I'd like to ask if you do not mind.

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Leona 23.05.2017 11:39
    Incredible quest there. What occurred after? Good luck!

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Leon 23.05.2017 11:38
    You can definitely see your enthusiasm within the paintings you write. The world hopes for even more ...

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Karri 23.05.2017 10:15
    These are in fact fantastic ideas in concerning blogging. You have touched some good points here. Any ...

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Armando 23.05.2017 09:59
    I drop a comment when I like a post on a site or I have something to contribute to the discussion.

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    steam681.typepad.com 23.05.2017 09:03
    Wonderful blog! I found it while browsing on Yahoo News. Do you have any suggestions on how to get ...

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    plaza.rakuten.co.jp 23.05.2017 09:02
    Incredible quest there. What happened after? Thanks!

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Julia 23.05.2017 08:10
    Hey there, You've performed an excellent job. I will certainly digg it and individually recommend to ...

    Read more...

     
  • Klaipėdos delfinariume

    Buford 23.05.2017 08:06
    For the reason that the admin of this web page is working, no question very shortly it will be renowned ...

    Read more...

Sertifikatai.lt SSL
Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt
Profesionalus Hostingas.lt

aktyviausi komentatoriai

  • Blair
    1 ( 0 )
  • Smithe723
    1 ( 0 )
  • Julia
    1 ( 0 )
  • Hans
    1 ( 0 )
  • Myrtis
    1 ( 0 )
Dedikuoti.lt serveriai
trumpas siužetas apie keltą per Nemuną šalia Vilkijos miestelio, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčią ir puikų vaizdą, atsiveriantį nuo Vilkijos bažnyčios kalno. Siužeto pabaigoje keletas vaizdelių kaip Lietuvoje Visų Šventųjų dienos vakare atrodo visos kapinės.
Nufilmuota 2008 m. lapkričio 1 d.
Short story about ferry across the Nemunas near Vilkija town, Vilkija church and a great view, opening the hill from the church Vilkija.
Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas. Parkas randasi Naujasodės kaime, Druskininkų savivaldybėje.
The Sculpture and recreation park of Antanas Česnulis.
Nufilmuota 2008-07-09.

Puiki šventė, duodanti galimybę grįžti laiku atgal ir tai įsiamžinti nuotraukoje. Nerandu informacijos, kad ji vyks 2017 metais.
Paprastai ši šventė vykdavo paskutinį gegužės savaitgalį.
Nufilmuota 2009-05-30.
Dabar po rekonstrukcijos Klaipėdos delfinariumas atrodo visai kitaip.
Bet 2010 metais jis atrodė būtent taip.
Nufilmuota 2010-03-13.
Susitinka Vilniaus "Lietuvos rytas" - Kauno "Žalgiris".
Trečiosios lemiamos rungtynės. Serijoje rezultatas - 1:1.
Įrašyta 2014-05-14.
1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų vadovybės baigtas sudaryti ir pasirašytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) dokumentas, kuriuo paskelbta, kad LLKS prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, o taip pat „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Deklaracija apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.
Deklaraciją pasirašė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas bei Tarybos nariai – Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronislovas Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Kažkada į Šventąją atvykdavo užsienietiški atrakcionai... Žmonių būdavo marios...
Nufilmuota 2010-07-18.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus – muziejus Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero, apie 70 km į šiaurę nuo Vilniaus arba apie 12 kilometrus į šiaurės rytus nuo Molėtų - netoli nuo magistralės Vilnius - Utena. Vikipedija
Ethnocosmology center and surroundings in Lithuania.
Trumpas siužetas apie Etnokosmologijos centrą netoli Molėtų.
http://www.etnokosmomuziejus.lt
Nufilmuota 2009-07-09.
Lietuvių Tautos kančios memorialas yra gyvas liudininkas ateinančioms kartoms apie skaudžiausią mūsų tautos laikotarpį, kuriame įrašyti ne tik skaičiai nukentėjusių, bet ir įkalinimo bei tremties stambiausių vietovių pavadinimai, sujungtų grandinėmis 30 baltų kryžių ir medžių kompozicijoje. Tai Lietuvoje didžiausias ir reikšmingiausias atminimo paminklas negrįžusiems tautiečiams, kurių simboliškas kapavietes galima aplankyti ir uždegti žvakę sustojus prie lieknos lietuviškos pušies, sukaustytos grandine su užrašu „Vorkuta“, arba ties kita įkalinimo ar tremties pažymėta geografine vietove. Šio memorialo kūrimas dėl lėšų stokos vyko beveik dešimt metų.
Memorialo autorius – architektas ir dailininkas Vaclovas Sakalauskas yra mūsų tautos skaudžios istorijos dalis.
Nufilmuota 2012 m. birželio mėn. 29 d. Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Nufilmuota 2011-07-25-28.
TV PROJEKTAS "Lietuvos balsas". Puikiai atlikta Gretos Jurgaitytės ir Kamilės Kielaitės daina "Meilės netylėk".
Nufilmuota 2013-06-14.
Nufilmuota Kauno jachtklube 2008-09-27.
Akmenų muziejus Mosėdyje pradėtas kurti 1957 m., kai į miestelį dirbti atvyko gydytojas Vaclovas Intas. Kartą, lankydamas pacientus, gretimame kaimelyje jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį, kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Ilgainiui, kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, gydytojas V.Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose. Pamažu meile akmenims užsikrėtė ir patys mosėdiškiai, rieduliais pradėję puošti savo sodybas, nors iš pradžių jie savo gydytoją laikė keistuoliu. Taip Mosėdis ir akmenys tapo nebeatskiriami.
Nufilmuota 2008-08-10.
Muzika: M. K. Čiurlionis. Simfoninė poema "Miške".
Nufilmuota 2009 m. rugpjūčio 1-5 d.d.
Nufilmuota 2009-08-03.
Lietuvos geografinis vidurys (55°19′47″N 23°54′20″E), kurį 1995 m. nustatė Lietuvos žemėtvarkos institutas ir ta proga čia pastatytas akmuo. Vėliau pagal architekto Vytauto Kundroto projektą atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Aukštaitiją ir Žemaitiją. Įrengta paminklinė lenta, žyminti pasaulio šalis ir koordinates.
Nufilmuota 2013-07-06.
  Page 1 of 6
Powered by VideoFlow

  2017-ieji - Ievos Simonaitytės ir Tautinio kostiumo metai. 

 

   Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, nutarė 2017-uosius paskelbti Ievos Simonaitytės metais.
   2017 -ieji Tautinio kostiumo metai. Viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas. Tautinis kostiumas - tai vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos forma.

  2017-ieji - Algirdo Juliaus Greimo ir Lietuvių kalbos kultūros metai. 

   Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uosius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais!

Algirdas Julius Greimas: „Tik­ro­vė yra tik­tai tai, kuo ti­ki­ma“.

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 metais Tuloje, Rusijoje. Jis buvo kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, vėliau studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete ir kalbotyrą Grenoblio universitete. Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Lietuvoje ir čia įsitraukęs į antinacinį sąjūdį, 1944 metais A.J. Greimas grįžo į Prancūziją. Sorbonos universitete apgynė daktaro disertaciją, dėstė Aleksandrijos, Ankaros, Stambulo ir Poitiers (Puatjė) universitetuose. Nuo 1965 metų Paryžiuje A.J. Greimas vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A.J.Greimas parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką lietuviškai. Mirė 1992 metais Prancūzijoje, palaidotas Kaune.

Visos teisės saugomos. © 2012-2017 MEKEMAX studija